Turtingiausi ir skurdžiausi Kinijos regionai – kur klesti pramonė, o kur laikas sustojo

Kinija – kontrastų šalis. Nuo futuristinių dangoraižių Šanchajuje iki lėtų kaimų Tibeto kalnuose – ekonominis atotrūkis tarp šalies regionų čia vienas didžiausių pasaulyje. Pakrantės provincijos tapo pasauliniais ekonominiais centrais, o vakarinės teritorijos vis dar kovoja su skurdu, geografiniais iššūkiais ir ribotu investicijų srautu. Pažvelkime, kur šiandien klesti pramonė ir inovacijos, o kur laikas, regis, sustojo.

1. Turtingiausi Kinijos regionai

Kinijos ekonomikos varikliai – rytiniai ir pietiniai pakrantės regionai. Būtent čia sutelkta didžioji dalis gamybos, eksporto, finansų ir technologijų sektorių.

• Guangdong provincija – absoliuti lyderė pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šendženas – vienas sparčiausiai augančių miestų pasaulyje, dažnai vadinamas „Kinijos Silicio slėniu“. Guangdžou – svarbus pramonės ir prekybos centras, o Foshanas – gamybos širdis. Guangdongo ekonomika paremta elektronika, automobilių gamyba, eksportu ir aukštosiomis technologijomis.
• Jiangsu provincija – viena turtingiausių ir moderniausių Kinijoje. Jos miestai Nandzingas, Suzhou ir Wuxi garsėja aukštųjų technologijų parkais, inžinerija ir chemijos pramone. Jiangsu pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu ir itin išvystyta infrastruktūra.
• Zhejiang provincija – e. komercijos ir privaus verslo centras. Sostinė Hangdžou – „Alibaba“ būstinė ir vienas labiausiai klestinčių miestų. Čia ypač stiprus smulkusis ir vidutinis verslas, o provincija garsėja inovacijomis bei eksportu.
• Šanchajus – ne tik Kinijos, bet ir visos Azijos finansų sostinė. Čia įsikūręs didžiausias pasaulyje uostas, o gyvenimo standartai prilygsta Europos miestams. Šanchajaus BVP vienam gyventojui – vienas aukščiausių šalyje.
• Pekinas – politinis ir kultūrinis centras. Mieste koncentruoti aukščiausio lygio universitetai, tyrimų institutai ir aukštųjų technologijų sektorius. Pekinas garsėja švietimo, kosmoso ir dirbtinio intelekto sritimis.

2. Vidutinio išsivystymo regionai

Šie regionai sparčiai modernėja, tačiau jų ekonomika labiau priklauso nuo pramonės ir vidaus vartojimo.

• Shandong provincija – tradicinės pramonės milžinė. Čia veikia chemijos, energijos, metalurgijos ir laivų statybos sektoriai. Nors regionas ilgą laiką buvo pramoninis, jis aktyviai pereina prie ekologiškos ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.
• Sichuanas ir Chongqingas – pietvakarių Kinijos varikliai. Sichuanas garsėja savo gyventojų gausa ir vidaus vartojimo augimu, o Chongqingas tampa logistikos centru, jungiančiu Rytų Aziją su Europa per geležinkelius.
• Fujian provincija – strateginė dėl savo artumo Taivanui ir uostų tinklo. Jos ekonomika remiasi eksportu, elektronika ir tekstilės pramone.

3. Mažiausiai išsivystę regionai

Vakarinės ir šiaurės vakarinės Kinijos dalys tebėra mažiau išvystytos. Čia gyventojų mažiau, reljefas kalnuotas, o klimatas sudėtingas, todėl pramonė vystosi lėčiau.

• Tibetas (Xizang) – kalnų ir vienuolynų žemė, tačiau ekonomiškai priklausoma nuo centrinės valdžios subsidijų. Pagrindinės pajamos gaunamos iš turizmo, religinių centrų ir infrastruktūros projektų.
• Sindziangas (Xinjiang) – turtingas gamtos išteklių, tačiau dėl politinių įtampų ir geografinės izoliacijos regionas ekonomiškai atsilieka. Čia dominuoja naftos, dujų ir anglies pramonė.
• Gansu ir Qinghai – dykumų ir kalnų provincijos, kuriose mažas gyventojų tankumas. Jų ekonomika remiasi žemės ūkiu ir atsinaujinančia energetika (saulės ir vėjo jėgainės).
• Guizhou ir Guangxi – kalnuoti regionai pietvakariuose, garsėjantys gamtos grožiu, bet turintys menką pramonės bazę. Pastaraisiais metais čia investuojama į turizmą ir infrastruktūrą, siekiant pritraukti naujas darbo vietas.

4. Kontrastų šalis

Ekonominis atotrūkis tarp Rytų ir Vakarų Kinijos vis dar didelis. Pakrantės regionai (Guangdong, Jiangsu, Zhejiang, Shanghai, Beijing) generuoja daugiau nei 50 % šalies BVP, nors užima tik trečdalį teritorijos. Vakarų Kinijos plėtros programos padeda mažinti skirtumus, tačiau realybėje turtas, infrastruktūra ir gyvenimo lygis tebėra sutelkti rytinėje pakrantėje.

Pabaigai

Kinija – tai šalis, kurioje galima rasti visko: nuo pasaulinių technologijų centrų iki atokių kalnų kaimų. Šie regioniniai skirtumai – ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė šalies mozaika. Keliautojui tai galimybė pamatyti dvi Kinijas: modernią ir tradicinę, skubančią ir ramią, turtingą ir kuklią. O šalies ateitis priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks sujungti šiuos du pasaulius į vieną darnų visumą.