Šalys, su kuriomis Kinija turi sienas

Kinijos didžioji siena

Kinija – viena didžiausių pasaulio šalių, užimanti trečią vietą pagal teritorijos dydį po Rusijos ir Kanados. Jos geografinė padėtis yra unikali, nes Kinija ribojasi su net 14 valstybių sausuma ir su keliomis kitomis – jūromis. Tai daro ją viena iš labiausiai strategiškai susijusių šalių pasaulyje, turinčią įtaką tiek Azijos, tiek pasaulio politikai, ekonomikai ir saugumui.

Sausumos kaimynės

Kinija turi vienas ilgiausių sausumos sienų pasaulyje – jų bendras ilgis siekia apie 22 117 kilometrų. Ji ribojasi su 14 valstybių, apimančių visą regionų įvairovę – nuo Sibiro tundros iki tropinių Pietryčių Azijos džiunglių.

  • Šiaurės Korėja – Rytuose; 1 420 km. Siena eina palei Jalu upę. Tai politiniu požiūriu jautrus regionas.
  • Rusija – Šiaurės rytuose ir šiaurės vakaruose; siena tęsiasi apie 4 209 km. Santykiai glaudūs prekybos srityje.
  • Mongolija – Šiaurėje; 4 630 km ilgio siena. Svarbus tranzito kelias tarp Rytų Azijos ir Europos.
  • Kazachstanas – Šiaurės vakaruose; apie 1 782 km. Svarbi logistikos šalis „Naujojo šilko kelio“ koridoriuje.
  • Kirgizija – Vakaruose; apie 1 063 km. Sieną kerta keliai, vedantys per Tian Šanio kalnus – senovinio Šilko kelio dalis.
  • Tadžikistanas – Vakaruose; 477 km ilgio siena kalnuose. Svarbi prekybai Centrinėje Azijoje.
  • Afganistanas – Vakaruose; trumpa, apie 76 km ilgio siena, esanti Vachano koridoriaus gale. Viena labiausiai izoliuotų pasaulio vietovių.
  • Pakistanas – Pietvakariuose; apie 438 km. Kinija ir Pakistanas palaiko itin glaudžius ryšius per ekonominį koridorių (CPEC).
  • Indija – Pietuose; apie 3 488 km. Siena ginčytina – ypač Himalajų regionuose (Ladakas, Arunačal Pradešas).
  • Nepalas – Pietuose; kalnuota siena, apie 1 389 km. Populiari tarp keliautojų į Everestą ir Tibeto plynaukštę.
  • Butanas – Pietuose; apie 477 km. Ribos eina per Himalajus ir kai kuriose vietose lieka ginčytinos.
  • Mianmaras (Birma) – Pietuose; 2 129 km. Per ją vyksta prekyba su Pietryčių Azijos šalimis, siena eina per džiungles.
  • Laosas – Pietryčiuose; 475 km. Svarbus kelias į Indokinijos pusiasalį.
  • Vietnamas – Pietryčiuose; 1 297 km. Santykiai dinamiški – glaudi prekyba, bet sudėtinga istorija.

Jūros kaimynės

Be sausumos sienų, Kinija taip pat turi jūrines sienas ir ginčytinas teritorijas su keliomis Azijos valstybėmis. Šios jūros – Geltonoji, Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos – yra strateginiai prekybos keliai ir gamtos išteklių šaltiniai.

Jūros kaimynės:

  • Pietų Korėja (per Geltonąją jūrą)
  • Japonija (per Rytų Kinijos jūrą)
  • Filipinai (per Pietų Kinijos jūrą)
  • Brunėjus (per Pietų Kinijos jūrą)
  • Malaizija (per Pietų Kinijos jūrą)
  • Indonezija (per Pietų Kinijos jūrą)

Įdomūs faktai

  • Ilgiausia Kinijos siena – su Mongolija (4 630 km).
  • Trumpiausia siena – su Afganistanu (apie 76 km).
  • Didžioji dalis sienų eina per kalnuotas vietoves – Himalajus, Tian Šanį, Pamyrą ir Gobio dykumą.
  • Kinijos sausumos sienos yra antros pagal ilgį pasaulyje.

Pabaigai

Kinijos sienos atspindi jos geografinę ir politinę įvairovę. Nuo šaltų Sibiro lygumų iki tropinių džiunglių prie Vietnamo – kiekviena siena turi savitą istoriją, kultūrą ir strateginę reikšmę. Ši įvairovė padeda suprasti, kodėl Kinija yra tokia įvairialypė ir sudėtinga valstybė, veikianti daugybėje tarptautinių arenų vienu metu.

Viza į Kiniją | Šalys, su kuriomis Kinija turi sienas