Kinijos karai: krauju rašyta istorija nuo senovės iki šių dienų

terakotos kariai

Kinijos karų istorija – tai 5000 metų trukmės epas, kuriame susipina imperijų gimimas, sukilimai, užsienio invazijos ir revoliucijos. Nuo bronzos amžiaus kovų iki XX a. masinių konfliktų, karai formavo ne tik sienas, bet ir kultūrą, ekonomiką bei tautos tapatybę. Štai pagrindiniai etapai – faktai, datos ir kontekstas be jokių kelionių rekomendacijų.

Senovės karai: valstybės ir imperijos gimimas

  • Xia, Shang ir Zhou dinastijos (2070–221 m. pr. Kr.) Pirmieji rašytiniai karų įrašai – Shang dinastijos orakulų kaulai (XIV a. pr. Kr.) mini kovas su kaimynais. Zhou dinastija (1046 m. pr. Kr.) nuvertė Shang per Muye mūšį – pirmąjį dokumentuotą masinį susirėmimą (su vežimais ir lankais).
  • Pavasario ir rudens periodas bei Kariaujančių valstijų era (770–221 m. pr. Kr.) 500 metų trukęs chaosas tarp šimtų kunigaikštysčių. Septynios pagrindinės valstybės (Qin, Qi, Chu, Yan, Han, Zhao, Wei) kovojo už hegemoniją. Mirė milijonai; karai paskatino strategijos raidą – Sun Tzu „Karo menas“ (V a. pr. Kr.). Qin Shi Huangdi 221 m. pr. Kr. laimėjo, suvienydamas Kiniją ir pradėdamas Didžiosios sienos statybą.
  • Qin ir Han dinastijos karai (221 m. pr. Kr. – 220 m.) Qin užkariavo visas septynias valstybes per 15 metų. Han imperatorius Wu (141–87 m. pr. Kr.) kovojo su xiongnu klajokliais – 30 metų karai, 500 000 kareivių mobilizacija. Šilko kelias atvertas per karinius žygius į Centrinę Aziją.

Imperijų žlugimas ir užsienio invazijos

  • Trijų karalysčių periodas (220–280 m.) Han žlugimas sukėlė tris valstybes (Wei, Shu, Wu). Raudonųjų uolų mūšis (208 m.) – 800 000 kareivių, ugnies atakos ant Jangdzės upės. Žuvusiųjų skaičius – šimtai tūkstančių; laikotarpis įkvėpė „Trijų karalysčių romaną“.
  • Sui ir Tang dinastijos (581–907 m.) Sui imperatorius Yang (604–618 m.) kovojo su korėjiečiais Goguryeo – 1,1 mln. karių, 300 000 žuvo per vieną kampaniją. Tang imperija plėtėsi į Vakarus, bet An Lushan sukilimas (755–763 m.) nusinešė 36 mln. gyvybių (13–20 % pasaulio gyventojų).
  • Song dinastija ir mongolų užkariavimas (960–1279 m.) Song kovojo su khitanais, jurchenais. 1206 m. Čingischanas pradėjo invaziją – 1279 m. Yuan dinastija įkurta. Mongolai naudojo paraką, katapultas; žuvo 30–60 mln. kinų.
  • Ming dinastija (1368–1644 m.) Zhu Yuanzhang nuvertė mongolus. Karai su japonais (Imjin karas Korėjoje, 1592–1598 m.) – 200 000 kinų karių. Didžioji siena atstatyta kaip gynyba nuo mandžiūrų.

Qing dinastija ir „šimtmečio pažeminimas“ (1644–1912 m.)

  • Mandžiūrų užkariavimas (1618–1683 m.) Nurhaci suvienijo mandžiūrus, 1644 m. užėmė Pekiną. Pasipriešinimas tęsėsi dešimtmečiais; milijonai žuvo.
  • Opijaus karai (1839–1842 ir 1856–1860 m.) Pirmasis: Britanija vs. Qing dėl opijaus prekybos – Kinija pralaimėjo, prarado Honkongą (Nankino sutartis). Antrasis: su Prancūzija – Vasaros rūmai sudeginti, uostai atverti. Žuvo ~20 000 kinų karių, bet ekonominė žala – milijardai.
  • Taiping sukilimas (1850–1864 m.) Hong Xiuquan (krikščioniškas mesijas) sukėlė pilietinį karą – 20–30 mln. mirčių (didžiausias iki Pasaulinio karo). Qing laimėjo su britų pagalba.
  • Sino-prancūzų karas (1884–1885 m.) Dėl Vietnamo – Kinija pralaimėjo, prarado įtaką Indokinijoje.
  • Pirmasis sino-japonų karas (1894–1895 m.) Dėl Korėjos – Japonija laimėjo, Kinija prarado Taivaną, Korėją. Žuvo 35 000 kinų.
  • Bokserių sukilimas (1899–1901 m.) Kinų bokseriai prieš užsieniečius – 8 šalių aljanso invazija, Pekinas užimtas. Žuvo 100 000 kinų.

XX amžius: revoliucijos ir pasauliniai karai

  • Xinhai revoliucija (1911–1912 m.) Sun Yat-sen nuvertė Qing – imperija žlugo, gimė respublika. Karas tarp karo vadų (1916–1928 m.) – milijonai mirčių.
  • Antrasis sino-japonų karas (1937–1945 m.) Japonijos invazija – 20 mln. kinų mirčių. Nankino žudynės (1937–1938 m.) – 200 000–300 000 civilių nužudyta per 6 savaites. Karas susiliejo su Antruoju pasauliniu.
  • Pilietinis karas (1927–1949 m., su pertrauka) Komunistai (Mao Zedong) vs. nacionalistai (Chiang Kai-shek). Ilgasis žygis (1934–1935 m.) – 90 000 km, 90 % armijos žuvo. 1949 m. Mao paskelbė Liaudies Respubliką. Žuvo 6–8 mln.

Šiuolaikiniai konfliktai (po 1949 m.)

  • Korėjos karas (1950–1953 m.) Kinijos „liaudies savanoriai“ (1,35 mln.) kovojo su JT pajėgomis. Žuvo 180 000–400 000 kinų. Ginkluotės sustabdytos 1953 m.
  • Kinijos-Indijos pasienio karas (1962 m.) Dėl Aksai Chin ir Arunachal Pradesh – Kinija laimėjo per mėnesį, bet pasitraukė. Žuvo ~2000 kinų, ~1400 indų.
  • Kinijos-Vietnamo karas (1979 m.) Atsakas į Vietnamo invaziją į Kambodžą. Kinija užpuolė šiaurę – 26 000 kinų, 30 000 vietnamiečių žuvo. Truko 1 mėnesį.
  • Pasienio susirėmimai (1969 m. su SSRS, 2020 m. su Indija) Ussuri upės incidentas – branduolinė grėsmė. 2020 m. Galwan slėnis – rankiniai susirėmimai, ~20 indų, ~40 kinų žuvo.

Poveikis ir palikimas

  • Žuvusiųjų skaičius: Per visą istoriją – šimtai milijonų (tiksliai nežinoma dėl senovės duomenų trūkumo). XX a. karai – 50–70 mln.
  • Technologijos: Parakas (IX a., Song dinastija), kompasas, popierius – karo poreikis.
  • Politika: Karai sukūrė centralizuotą valstybę, bet ir „šimtmečio pažeminimo“ kompleksą, kuris formuoja dabartinę politiką.
  • Kultūra: Karai įkvėpė literatūrą („Trys karalystės“, „Raudonųjų uolų mūšis“), kiną, meną.

Išvada: Kinijos karai – tai ne tik mūšiai, bet ir tautos stuburas

Vienybė per pralaimėjimus, išlikimas per sukilimus, galia per užkariavimus. Nuo Qin sienos iki Korėjos fronto – kiekviena era paliko randą, kuris tapo pamoka. Istorija nesibaigia – ji kartojasi, jei pamirštama.

Viza į Kiniją | Kinijos karai: krauju rašyta istorija