Kinijos kalnai – nuo Himalajų iki šventųjų viršūnių
Kinija – tai ne tik senovės civilizacijos lopšys, bet ir viena geografiškai įvairiausių pasaulio šalių. Beveik du trečdaliai jos teritorijos užima kalnai ir plynaukštės, o aukščiausios viršūnės siekia dangų. Kalnai Kinijoje neatsiejami nuo dvasinės ir kultūrinės šalies istorijos – nuo budizmo ir daoizmo šventyklų iki poezijos bei tapybos įkvėpimo.
1. Himalajai – aukščiausios pasaulio viršūnės
Pietvakarinėje Kinijos dalyje, Tibeto autonominiame regione, driekiasi Himalajų kalnai. Čia stūkso aukščiausia pasaulio viršūnė – Džomolungma (Everestas, 8848 m). Šis regionas traukia alpinistus, keliautojus ir piligrimus iš viso pasaulio. Be Everesto, čia yra ir kiti įspūdingi kalnai – Shishapangma, Cho Oyu bei Kailash, laikomas šventu budistams ir induistams. Himalajai – ne tik fizinė, bet ir dvasinė riba tarp Kinijos ir Pietų Azijos.
2. Kunlun kalnai – legendomis apipinta šiaurės siena
Kunlun kalnų grandinė tęsiasi daugiau nei 2500 kilometrų palei Tibeto plynaukštės šiaurę. Senovės kinų mitologijoje Kunlun laikyti „dievų kalnais“, kur, pasak legendų, gyveno nemirtingieji. Šiandien tai mažai turistų lankoma, bet nepaprastai įspūdinga vieta, pasižyminti laukine gamta, ledynais ir aukštikalnių ežerais. Aukščiausia viršūnė – Liushi Shan (7167 m).
3. Tianshan kalnai – Dangaus grandinė
Tianshan (liet. Dangaus kalnai) plyti Sinciango regione ir dalijasi su Kazachstanu bei Kirgizija. Jų aukščiausias taškas – Pobeda (7439 m), tačiau garsiausia vieta turistams – Tianchi, arba „Dangaus ežeras“, įsikūręs kalnų glūdumoje. Tianshan kalnai garsėja savo kontrastais – nuo snieguotų viršūnių iki žalių slėnių su vaisių sodais. UNESCO juos įtraukė į pasaulio gamtos paveldo sąrašą dėl išskirtinio grožio ir biologinės įvairovės.
4. Qinling kalnai – Kinijos klimato ir kultūros riba
Qinling kalnai, kertantys šalį iš rytų į vakarus, dalija Kiniją į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Tai ne tik geografinė, bet ir klimatinė riba: į šiaurę – sausos stepės, į pietus – drėgni subtropikai. Qinling regionas – biologinės įvairovės centras, čia gyvena retieji gyvūnai, tokie kaip didysis panda. Be to, šie kalnai kadaise saugojo senovės imperatorių sostines nuo priešų iš šiaurės.
5. Taihang kalnai – senosios civilizacijos siena
Taihang kalnai driekiasi tarp Hebei, Shanxi ir Henano provincijų. Jie garsėja įspūdingais raudonais kanjonais ir senoviniais takais, kuriais keliaudavo prekeiviai Šilko keliu. Čia galima aplankyti Hengshan – vieną iš penkių šventųjų daoizmo kalnų, kurio šlaituose įrengtas garsusis Pakibęs vienuolynas (Xuankong Si).
6. Penki šventieji kalnai (Wuyue) – dvasiniai Kinijos simboliai
Kinijoje nuo senovės laikų egzistuoja penki šventieji kalnai – kiekvienas atitinkantis pasaulio kryptį. Tai Taishan (Rytuose), Huashan (Vakaruose), Hengshan (Šiaurėje), Songshan (Centre) ir Nanyue Hengshan (Pietuose). Jie laikomi vietomis, kur žmonės gali priartėti prie dangaus ir dievų. Šiuose kalnuose įkurtos šventyklos, vienuolynai ir piligrimų takai, o Taishan įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
7. Huangshan – geltonieji kalnai, menininkų įkvėpimas
Huangshan (liet. Geltonieji kalnai) Anhui provincijoje – bene garsiausi Kinijos kalnai. Jų viršūnės, dažnai skendinčios debesyse, įkvėpė šimtus menininkų, poetų ir tapytojų. Huangshan garsėja neįprastomis uolų formomis, senoviniais pušynais ir karštais šaltiniais. Tai viena populiariausių turistinių vietų Kinijoje – pasiekiama tiek pėsčiomis, tiek lynų keliu.
8. Emei kalnas – budizmo šventovė
Emei Shan Sičuano provincijoje – vienas iš keturių šventųjų budizmo kalnų Kinijoje. Čia įsikūręs didysis Baoguo vienuolynas, o ant viršūnės – 48 metrų aukščio auksinė Samantabhadros statula. Keliautojai gali kopti tūkstančiais laiptelių arba pasinaudoti lynų keliu. Kalnas garsėja nuostabiais saulėtekiais, debesų jūra ir naktiniais švytėjimais virš viršūnių.
9. Zhangjiajie – akmens stulpų karalystė
Zhangjiajie nacionalinis parkas Hunan provincijoje – vieta, kuri atrodytų kaip iš kitos planetos. Tūkstančiai smiltainio stulpų, kylantys į viršų, sukuria fantastišką kraštovaizdį, kuris įkvėpė filmą „Avataras“. Aplankyti galima lynų keliu arba stikliniais takais, o nuo „Avatar Hallelujah Mountain“ atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.
Kada geriausia keliauti į Kinijos kalnus?
Kelionė į Kinijos kalnus priklauso nuo regiono. Himalajų ir Tibeto regionai tinkamiausi nuo gegužės iki spalio, kai klimatas švelnesnis. Rytų Kinijos kalnai, tokie kaip Huangshan ar Taishan, gražiausi pavasarį ir rudenį, kai matomumas geriausias. Žiemą aukštikalnėse gali būti pavojinga dėl ledo ir stiprių vėjų.
Pabaigai
Kinijos kalnai – tai gamtos, kultūros ir dvasios jungtis. Nuo Himalajų didybės iki Huangshan grožio – kiekvienas kalnas pasakoja savo istoriją. Keliaujant per šiuos kalnus galima ne tik pamatyti įspūdingus vaizdus, bet ir pajusti tą vidinę ramybę, kuri nuo seno buvo daoizmo ir budizmo esmė.