Kinijos dykumos: nuo Taklamakano iki Gobio

Kinija – ne tik kalnų, miestų ir upių šalis. Maždaug ketvirtadalį jos teritorijos užima dykumos – nuo smėlio jūrų Vakarų Sinciange iki akmenuotų lygumų Vidinėje Mongolijoje. Šie kraštovaizdžiai, kupini tylos ir didybės, vis labiau traukia keliautojus, ieškančius unikalių gamtos patirčių. Dykumos Kinijoje yra ne tik geografinė, bet ir kultūrinė erdvė – čia ėjo legendinis Šilko kelias, klestėjo oazės ir kilo civilizacijos.

Taklamakano dykuma – mirties jūra ir Šilko kelio vartai

Vakarų Kinijoje, Sinciango uigūrų autonominiame regione, driekiasi Taklamakano dykuma – didžiausia šalies dykuma ir antra pagal dydį pasaulyje. Jos plotas siekia apie 330 000 kvadratinių kilometrų, o kai kurios smėlio kopos pakyla net iki 300 metrų aukščio. Taklamakanas nuo seno buvo vadinamas „mirties jūra“ – jo gilumoje beveik nėra vandens, o vasaros karštis peržengia +50 °C ribą. Vis dėlto šis kraštas turi ypatingą istoriją – per jį ėjo senasis Šilko kelias, jungęs Rytus ir Vakarus. Kelionė aplink dykumą per miestus, tokius kaip Kašgaras, Hotanas ar Turpanas, leidžia prisiliesti prie šios legendos.

Gobi dykuma – nuo dinozaurų iki saulės parkų

Gobi dykuma driekiasi per šiaurinę Kinijos dalį ir pietinę Mongoliją, užimdama apie 1,3 milijono kvadratinių kilometrų. Tai ne smėlio, o akmenuota dykuma su molingomis lygumomis ir staigiais temperatūrų kontrastais: vasarą čia virš +40 °C, o žiemą gali siekti –40 °C. Gobi dykuma garsėja dinozaurų fosilijų radiniais, archeologiniais atradimais bei unikaliu kraštovaizdžiu. Tai taip pat vienas svarbiausių Kinijos atsinaujinančios energetikos regionų – čia statomi milžiniški saulės ir vėjo parkai, tiekdami švarią energiją šalies miestams.

Badain Dziulino dykuma – smėlio kalnai ir paslėpti ežerai

Vidinėje Mongolijoje esanti Badain Dziulino (Badain Jaran) dykuma – viena įspūdingiausių pasaulyje. Ji užima apie 49 000 kvadratinių kilometrų plotą ir garsėja aukščiausiomis smėlio kopomis Žemėje – kai kurios jų siekia net 500 metrų. Nors tai dykuma, joje yra daugiau nei 100 ežerų, maitinamų požeminiais šaltiniais. Tarp smėlio kopų išsibarstę mėlynieji ežerai sukuria neįtikėtiną kontrastą ir atveria galimybes fotografams bei keliautojams. Ši vieta dažnai vadinama „gyvu Marsu“ – tiek dėl spalvų, tiek dėl nežemiško peizažo.

Dzungarijos ir Alxa dykumos

Šiaurės vakarų Kinijoje, Dzungarijos ir Alxa regionuose, plyti mažiau žinomos, bet ne mažiau įspūdingos dykumos. Jos svarbios klimato ir ekosistemų tyrimams bei žaliųjų energijos projektų plėtrai. Šiose vietovėse įrengiamos saulės baterijų aikštelės, vėjo jėgainės ir eksperimentiniai agrariniai projektai, skirti kovai su dykumėjimu.

Kinijos kova su dykumėjimu – Didžioji žalia siena

Kinija jau kelis dešimtmečius vykdo didžiulį aplinkosaugos projektą – „Didžioji žalia siena“. Tai miškų ir augalijos juosta, kuri tęsiasi tūkstančius kilometrų šiaurinėje šalies dalyje. Jos tikslas – sustabdyti dykumėjimą ir smėlio audras, kurios anksčiau pasiekdavo net Pekiną. Per 30 metų Kinijai pavyko atkurti daugiau nei 6 milijonus hektarų miškų ir žaliųjų zonų. Dėl šių pastangų kai kurios Gobio dykumos teritorijos pradeda virsti derlingais regionais, o vietos gyventojai įsitraukia į žemės ūkio bei ekoturizmo veiklas.

Kelionės po Kinijos dykumas

Kelionė į Kinijos dykumas – tai galimybė pajusti tikrą gamtos galią. Populiariausi maršrutai veda per Šilko kelio miestus, tokius kaip Dunhuangas, kur galima pamatyti „dainuojančias kopas“ ir Mogao urvų šventyklas. Čia keliautojai gali jodinėti kupranugariais, stebėti saulėlydžius virš smėlio jūrų ar aplankyti tradicinius uigūrų kaimelius. Geriausias metas kelionei – nuo rugsėjo iki lapkričio arba pavasario mėnesiais, kai oras dar nėra per karštas. Vasarą dykumose temperatūra gali perkopti +45 °C, o žiemą naktimis nukristi žemiau –20 °C.

Pabaigai

Kinijos dykumos – tai daugiau nei tušti plotai. Jos – istorijos, kultūros ir ateities dalis. Šiose atšiauriose, bet pasakiško grožio vietose galima pamatyti, kaip gamta ir žmogus ieško pusiausvyros. Nuo Taklamakano smėlio jūrų iki Gobio akmeninių horizontų – kiekviena dykuma pasakoja savo istoriją apie laiką, išlikimą ir tylos didybę.