Kinijos demografija – žmonių šalis, kuri keičiasi
Kinija – tai šalis, kurioje gyvena daugiau nei 1,4 milijardo žmonių. Tai beveik penktadalis visos žmonijos. Šis milžiniškas skaičius daro Kiniją ne tik demografiniu, bet ir ekonominiu bei kultūriniu milžinu. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šalies gyventojų struktūra ir augimo tendencijos smarkiai keičiasi – mažėja gimstamumas, visuomenė sensta, o miestai sparčiai urbanizuojasi.
1. Gyventojų skaičius ir pasiskirstymas
2025 metais Kinijoje gyvena apie 1,41 milijardo žmonių – tai antra pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje po Indijos. Didžioji dalis gyventojų – apie 65 % – gyvena miestuose, o urbanizacija vis dar sparčiai auga. Tokie miestai kaip Šanchajus, Pekinas, Guangdžou ar Šendženas jau seniai tapo megapoliais, kuriuose gyvena po 10–25 milijonus žmonių. Tuo tarpu vakarinėse provincijose, tokiose kaip Tibetas ar Sindziangas, gyventojų tankumas kelis šimtus kartų mažesnis.
2. Urbanizacija ir migracija į miestus
Per pastaruosius 40 metų Kinija iš agrarinės šalies tapo urbanizuota visuomene. Daugiau nei 600 milijonų žmonių per šį laikotarpį persikėlė iš kaimų į miestus, ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Šis procesas skatino ekonominį augimą, bet kartu sukėlė socialinių iššūkių – būsto trūkumą, didelius gyvenimo kaštus ir regioninę nelygybę.
3. Senėjanti visuomenė
Vienas didžiausių šių laikų iššūkių – visuomenės senėjimas. Daugiau nei 20 % Kinijos gyventojų yra vyresni nei 60 metų, o šis skaičius kasmet auga. Gyvenimo trukmė Kinijoje siekia apie 78 metus, tačiau mažėjantis gimstamumas reiškia, kad darbo jėgos mažėja, o pensijų sistema tampa vis labiau apkrauta.
4. Vieno vaiko politika ir jos padariniai
1979 metais įvesta vieno vaiko politika turėjo tikslą sustabdyti spartų gyventojų augimą. Ji padėjo stabilizuoti demografiją, bet sukėlė rimtų ilgalaikių pasekmių – išbalansuotą lytinį santykį ir greitėjantį senėjimą. Dabar Kinijoje yra apie 35 milijonais daugiau vyrų nei moterų. Nuo 2016 m. leidžiama turėti du, o nuo 2021 m. – tris vaikus, tačiau daug šeimų dėl aukštų pragyvenimo išlaidų vis tiek renkasi turėti tik vieną vaiką.
5. Gimstamumo mažėjimas
Kinijos gimstamumo rodiklis – vienas žemiausių pasaulyje. Vidutiniškai moteriai tenka tik 1,0–1,1 vaikas, o norint išlaikyti stabilų gyventojų skaičių, reikėtų bent 2,1. Jaunos šeimos delsia susilaukti vaikų dėl karjeros, būsto kainų ir socialinio spaudimo. Vyriausybė bando skatinti gimstamumą siūlydama finansines paskatas, vaikų priežiūros išmokas ir paramą motinystei.
6. Etninė ir kultūrinė įvairovė
Nors daugiau nei 90 % šalies gyventojų sudaro hanų etninė grupė, Kinijoje oficialiai pripažįstamos 55 mažumos. Tarp jų – tibetiečiai, uigūrai, mongolai, hui, džuangai, korėjiečiai ir kiti. Šios mažumos turi savitas kalbas, religijas ir kultūrines tradicijas. Kinijos valdžia skatina nacionalinį vieningumą, tačiau mažumų regionuose vis dar išlieka socialinių ir politinių įtampų.
7. Vidurinės klasės augimas ir migracija
Per kelis dešimtmečius Kinijoje išaugo milžiniška vidurinė klasė – šiuo metu jai priklauso apie 400 milijonų žmonių. Ši grupė yra pagrindinė vidaus vartojimo ir ekonomikos varomoji jėga. Tuo pačiu vyksta ir vidinė migracija – milijonai žmonių kasmet keičia gyvenamąją vietą, persikeldami į didmiesčius ar pakrančių regionus. Šis judėjimas formuoja naujus ekonominius centrus ir gyvenimo būdo pokyčius.
8. Ateities iššūkiai ir perspektyvos
Kinijos demografija susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: mažėjančiu gimstamumu, senėjančia visuomene ir migracijos disbalansu. Vyriausybė siekia spręsti šias problemas per technologijas, robotizaciją ir socialinę politiką. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos gyventojų skaičius gali pradėti mažėti, o tai turės įtakos tiek ekonomikai, tiek socialinei struktūrai.
Pabaigai
Kinijos demografija – tai dinamiškas procesas, atspindintis tiek šalies istoriją, tiek modernias tendencijas. Nuo spartaus augimo iki iššūkių, susijusių su senėjimu ir mažėjančiu gimstamumu, šis procesas keičia ne tik šalies ekonomiką, bet ir kasdienį gyvenimą. Kaip Kinija spręs šiuos klausimus, priklausys jos ateitis – tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu.