Įdomybės apie Kinijos Naujuosius metus

Kinijos Naujieji metai, dar vadinami Pavasario švente, yra pati svarbiausia metų šventė šioje šalyje. Ji minima pagal mėnulio kalendorių, todėl tiksli data kasmet skiriasi – šventė prasideda tarp sausio 21 ir vasario 20 dienos, per pirmąją jaunatį. Tai ne tik linksmybių, bet ir daugybės tradicijų metas, kupinas simbolikos ir įdomių papročių.

Vienas iš įdomiausių faktų – Naujieji metai Kinijoje trunka net penkiolika dienų. Šventės kulminacija yra Žibintų festivalis, kai miestai ir kaimai pasipuošia tūkstančiais šviečiančių žibintų. Per šį laikotarpį beveik visa šalis sustoja: oficialiai kinai turi septynių dienų valstybinę šventę, tačiau daug įmonių ir gamyklų nedirba dvi ar net tris savaites. Valstybinės įstaigos užsidaro, o milijonai žmonių iš didmiesčių grįžta į gimtuosius miestelius. Ši masinė kelionių banga vadinama „Chunyun“ ir laikoma didžiausia žmonių migracija pasaulyje.

Naujieji metai siejami ir su kinų Zodiaku – kiekvienus metus simbolizuoja vis kitas gyvūnas.

Svarbi šventės dalis – maistas. Šeimos tradiciškai gamina koldūnus „jiaozi“, kurie savo forma primena senovinius aukso lydinius ir simbolizuoja turtus. Ant stalų gausu patiekalų, turinčių savą prasmę: žuvis reiškia gausą, ilgi makaronai – ilgaamžiškumą. Be to, kinai beveik niekada negeria šalto vandens, tad šventės metu įprasta gerti arbatą arba karštą vandenį.

Didelę reikšmę turi ir triukšmas. Fejerverkai bei petardos sproginėja visą savaitę – manoma, kad jie išvaiko piktąsias dvasias ir pritraukia sėkmę. Gatvėse galima pamatyti drakonų bei liūtų šokius, kurie simbolizuoja jėgą, laimę ir bendruomenės vienybę.

Kinijos Naujuosius metus galima apibūdinti kaip laiką, kai senovinės tradicijos susitinka su šiuolaikiniu gyvenimu. Tai metas, kai šeimos vėl susiburia, miestai nušvinta spalvomis, o visa šalis kvėpuoja šventės ritmu. Būtent ši didybė, spalvingumas ir išskirtinės tradicijos daro šią šventę viena įspūdingiausių pasaulyje.