Arbata Kinijoje – istorija, kultūra ir tradicijos

Arbata Kinijoje – tai ne tik gėrimas, bet ir neatsiejama kultūros dalis, turinti tūkstančius metų istoriją. Nuo legendų apie jos atsiradimą iki šiuolaikinių arbatos ceremonijų, šis augalas lydėjo kinų kasdienybę, religiją ir net politiką.

Arbatos pradžia

Pasakojama, kad arbata Kinijoje atrasta dar 2737 m. pr. Kr., kai imperatoriui Shen Nongui į verdančio vandens puodą netyčia nukrito laukinės arbatos lapas. Nuo tada arbata pamažu tapo kasdieniu gėrimu, o Tangų dinastijos laikais (VII–X a.) ji jau buvo neatsiejama šalies kultūros dalis.

Iš pradžių arbata buvo vartojama kaip vaistas – ji suteikdavo energijos, gaivino ir, pasak kinų gydytojų, padėdavo atkurti organizmo pusiausvyrą. Vėliau arbatos gėrimas įgavo ritualinę ir socialinę prasmę, tapo bendravimo ir svetingumo simboliu.

Arbatos rūšys

Kinija yra gimtinė daugeliui arbatos rūšių, kurios šiandien žinomos visame pasaulyje. Tradiciškai jos skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:

• Žalioji arbata – populiariausia, nefermentuota, išlaikanti natūralų lapų skonį. Žymiausia – „Longjing“ (Drakono šulinio arbata).
• Juodoji arbata (Kinijoje vadinama „raudonąja“) – stipresnio skonio, dažniausiai eksportuojama į užsienį.
• Oolong – pusiau fermentuota, garsėjanti sudėtingais aromatais, ypač iš Fujiano ir Guangdongo provincijų.
• Baltoji arbata – švelni, lengva, ruošiama iš jaunų lapelių ir pumpurų.
• Geltonoji arbata – reta ir brangi, turinti subtilų, salstelėjusį skonį.
• Pu-erh – fermentuota arbata, brandinama ilgus metus; ji vertinama dėl žemiško skonio ir galimų sveikatai naudingų savybių.

Arbatos kultūra

Kinijoje arbata visada buvo daugiau nei gėrimas. Tangų ir Songų dinastijų laikais pradėjo formuotis arbatos gėrimo ritualai, kurie vėliau virto iškilmingomis ceremonijomis. Arbata gėrė ir paprasti žmonės, ir imperatoriai, tačiau kiekviename sluoksnyje ji turėjo savą prasmę: vieniems tai buvo kasdienybės dalis, kitiems – filosofinis ir dvasinis užsiėmimas.

Svarbiausia arbatos kultūroje – pagarba gamtai ir harmonija. Arbatos ceremonija moko lėtumo, susikaupimo, akimirkos išgyvenimo. Arbatos ragavimas Kinijoje dažnai vyksta ratu – draugų ar šeimos rate, pabrėžiant bendrystę ir santykių svarbą.

Arbata šiandien

Šiandien Kinija išlieka didžiausia arbatos gamintoja pasaulyje, o arbatos kultūra tebėra gyva tiek kaimuose, tiek megapoliuose. Moderniuose miestuose atsirado daugybė arbatos namų, kur galima paragauti šimtų rūšių arbatų, o provincijose dar išlikę senoviniai arbatos ūkiai, kuriuose viskas daroma rankomis.

Be to, arbata tapo ir svarbia eksporto preke – ji buvo pagrindinis prekės objektas garsiajame Šilko kelyje, o XIX a. britų prekybininkai būtent iš Kinijos pradėjo gabenti arbatą į Europą. Net ir šiandien daugelis garsiausių pasaulio arbatų kilę iš Kinijos regionų.

Apibendrinimas

Arbata Kinijoje – tai istorija, menas ir kasdienybė viename. Ji jungia žmones, gydo kūną ir ramina sielą, simbolizuoja pagarbą gamtai ir tradicijoms. Galbūt todėl sakoma, kad norint suprasti Kiniją, pirmiausia reikia išmokti gerti jos arbatą.